Bažnyčioje pašventintas naujasis altorius

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

SLAVIKAI. Liepos 21 dieną Šv. Onos bažnyčioje vyko išskirtinė šventė. 12 val. Šv. Onos atlaidų metu buvo pašventintas naujasis bažnyčios altorius. Iškilmėms vadovavęs Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pamoksle priminė Evangelijos žodžius: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28). Vėliau vykusios tradicinės šio krašto Oninių šventės metu padėkota aktyviems seniūnijos žmonėms, sodybų darželių puoselėtojoms. 

Apie Slavikų parapiją

Šv. Onos bažnyčia stovi Šešupės dešiniajame krante. Bernardino kunigo Lauryno Tautkevičiaus rūpesčiu 1835 metais pastatyta dabartinė dvibokštė medinė bažnyčia, 1840 m. rugsėjo 24 d. per Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, šventę, naująją bažnyčią drauge su didžiuoju altoriumi Šv. Onos titulu konsekravo Seinų vyskupas Paulius Strašinskis. Bažnyčios šventoriuje stovi 1836 metais pastatyta varpinė, kurioje Spaudos draudimo metais (1864- 1904) Slavikų krašto knygnešiai slėpė lietuvišką spaudą. Apie 1920 metus nuo Slavikų parapijos atskilo kai kurie kaimai, nes buvo sukurta Valakbūdžio parapija. Parapija iš pradžių priklausė Naumiesčio dekanatui. 1940 metais joje gyveno 2 096 katalikai. Karo metu bažnyčia kiek nukentėjo, bet klebono ir parapijiečių rūpesčiu buvo gražiai suremontuota. Nuo pat pirmos Slavikų bažnyčios pastatymo iki šių dienų Slavikų bažnyčioje dirbo apie 30 dvasininkų. Nuo 2015 m. liepos 13 d. Slavikų parapijos klebonu pradėjus dirbti kun. Donatui Rolskiui, Šv. Onos bažnyčia sulaukė naujo atgimimo. 2016-2019 metais klebono rūpesčiu ir parapijiečių bei rėmėjų dėka atnaujintos bažnyčios sienos ir vidus, pakeistas stogas, neužmiršta ir varpinė bei špitolė. Ap­link bažnyčią paklotas naujas takas, sutvarkyti kunigų kapai ne tik šventoriuje, bet ir Slavikų kaimo kapinėse. Šiuo metu parapiją aptarnauja Sintautų parapijos klebonas kun. Romas Budrevičius.

Altorius – ypatinga vieta

Liepos 21 dieną parapijiečiai ir miestelio svečiai buvo ypatingo įvykio liudininkai – iškilmingų apeigų metu buvo konsekruojamas naujasis bažnyčios altorius. Taip išsipildė parapijos klebono kun. R. Budrevičiaus didžiausias rūpestis – pastatyti naują, nekilnojamą altoriaus stalą Eucharistinei aukai. Naujo altoriaus konsekracijos iškilmėms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, kartu su vyskupu meldėsi klierikas Saulius Skomantas, Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis bei parapijos klebonas kun. R. Budrevičius. Pirmiausia pašventinta sakykla. Vys­ku­pas atliko konsekracijai skirtas apeigas: išliejo šventąjį Krizmos aliejų altoriaus viduryje bei keturiuose jo kampuose ir juo įtrynė medinę altoriaus viršutinę dalį (mensą). Tai simbolizuoja penkias Kristaus žaizdas. Po to iš visų pusių altorius buvo smilkomas. Galiausiai altorių klebonas kun. R. Budrevičius užtiesė balta drobine staltiese, kuri simbolizuoja Kristaus įkapių drobules, pastatė žvakes, simbolizuojančias Prisikėlimo šviesą. Po to ant konsekruoto naujo altoriaus buvo aukojamos šv. Mišios.

Jo Ekscelencija pamoksle pri­mi­nė, kad altorius – ypatinga vieta bažnyčioje. Apie jį tikintieji susiburia šventajai aukai. „Altorius primena stalą, prie kurio vyko Paskutinė vakarienė ir buvo įsteigtas Eucharistijos sakramentas“, – kalbėjo vyskupas ir išreiškė viltį, kad ant naujojo altoriaus daug metų ar net daug amžių bus nuolat švenčiama Eucharistija. Kad ir bažnyčia, ir joje esantis altorius, ir pats Mišių aukojimas vienys Slavikų parapijoje gyvenančius tikinčius žmones. „Tebūna ši bažnyčia dėl to jums svarbūs ir brangūs namai. O šiuose Dievo namuose esantis altorius, ant jo konsekruojama duona ir vynas, tampantys Švenčiausiuoju sakramentu, paties Jėzaus Kristaus kūnu ir krauju, temaitina jus dvasiškai ir teveda į Išganymą ir amžinąjį gyvenimą Dangaus Tėvo namuose, – lin­kė­jo vyskupas.  –  Tegul šio altoriaus konsekracijos šventė per visą parapiją ir už jos ribų pasiunčia žinią, jog Dievas čia yra su mumis. Kad mus atgaivintų, stiprintų, drąsintų kasdienybės sunkumuose“.

Po šv. Mišių buvo pasirašytas bažnyčios konsekracijos aktas. 

Dėkojo dalyvavusiems Eucharistijos šventime

Šiltus ir prasmingus padėkos žodžius jo Ekscelencijai parapijiečių vardu išsakė Aldona Mingailienė: „Dėkojame, kad jūsų vedami mes šiandien dalyvavome Kristaus aukoje prie naujo altoriaus. Melsimės, kad Viešpaties Dieviškoji šviesa apšviestų visų mūsų širdis. Kad pakeltų mūsų tikėjimą dar į neregėtas dvasinio tikėjimo aukštumas.“ 

Klebonas kun. R. Budrevičius irgi tarė nuoširdžius padėkos žodžius vyskupui, broliams kunigams, patarnautojams, Sintautų ir Slavikų choristams bei vargonininkėms Birutei Garmuvienei, A. Mingailienei, atlikėjui Edgarui Pilypaičiui, visiems iškilmės dalyviams, dalyvavusiems Eu­cha­ristijos šventime.

Ypatingų klebono padėkų sulaukė Slavikų Šv. Onos bažnyčios altoriaus projektuotojas Zigmantas Brazauskas, padovanojęs projektą, ir altorių pagaminęs ir pastatęs Antanas Šlapkauskas. 

Vyravo tarpukario mados

Vėliau greta bažnyčios esančiame Žaliajame slėnyje šurmuliavo Oninių šventė, čia dvelkė tarpukario laikmečio nuotaika ir mados. Pasirodo, Šv. Onos atlaidai Slavikuose buvo pradėti švęsti nuo 1814 metų. Kaip pasakojo šventės vedėjos Birutė Mačienė ir Ingrida Baršauskienė, tarpukario Slavikuose virte virė gyvenimas: veikė muitinė, dirbo pasienio policijos pareigūnai. Slavikuose reikalinga buvo ir daboklė. Slavikiečiai buvo verslūs žmonės, čia veikė trys parduotuvės, dvi alinės, pieno nugriebimo punktas, du malūnai – vėjinis ir garinis, kuriuose malė, pikliavojo, gamino manus. Veikė vais­tinė, dirbo du veterinarijos gydytojai. Slavikuose gyveno ir dirbo plačiai apylinkėje žinomas gydytojas Jonas Povilaitis. Slavikiečiai turėjo bažnyčios chorą, choristai dalyvavo pirmojoje dainų šventėje Kaune, klojimo teatras džiugino pastatytų spektaklių gausa. Slavikuose buvo gausu ir organizacijų, ypač aktyvią veiklą vykdė Jaunųjų lietuvių katalikų organizacija „Pavasarininkai“. Slavikiečiai įprasmino šios organizacijos veiklą ir norėdami pagyvinti erdvę, vieną iš pastatų papuošė 1931 metų pa­va­sa­ri­nin­kų fotografija, bendruomenei „Slavikiečiai“ idėją įgyvendinti padėjo kraštietis Albinas Markevičius, MB „Knygnešiai“ vadovas Aivaras Kriščiūnas bei seniūnija. 

Šventėje netrūko padėkos žodžių. Meras Raimondas Januševičius pirmiausiai padėkojo Slavikų seniūnijos specialistei B. Mačienei – už kūrybiškumą, atsakingumą, pagalbą seniūnijos gyventojams ir bendruomenei, asmenines iniciatyvas. 

Šventėje apdovanojami grožį puoselėjantys gyventojai, šiemet tradicinių gėlių darželių puoselėtojos – Elena Sofija Valuckienė, Marytė Teresė Matulaitienė, Elena Zokienė ir Nijolė Lukošaitienė. Nepamirštos ir pagerbtos seniūnijoje gyvenančios Onos.

Džiugina ir tai, kad šiemet Oninių šventės svečiai, atlikėja Gabija lipo ant naujai pastatytos scenos. 

„Kviečiu ant scenos seniūnijos vyrus, tai šitų nagingų vyrų dėka mes turime naują sceną“, – džiaugėsi Slavikų seniūnas Redas Juškaitis. 

Įvairių veiklų ir atrakcijų šventėje netrūko: įsiamžinti buvo galima „Foto būdelėje“, pabendrauti su tarpukario pasieniečiais, pasigrožėti įrengta lauko ekspozicija „Slavikų miestelis tarpukaryje“, kuriai įrengti įvairius rakandus, etnografinius daiktus sunešė patys slavikiečiai, ir, aišku, pavartyti naująjį Slavikų seniūnijos bendruomenės informacinį leidinuką „Slavikietis“, kurį skaityti kvietė centro pirmininkė Renata Baltrušaitienė. 

Šakių rajonas
Vido VENSLOVAIČIO nuotraukos

„Abipus Nemuno“, 2024 m. liepos 26 d., nr. 14 (215)